Per 20 mln. litų šiandien jau investuota į Lietuvos kaimą, įgyvendinant KPP priemones LEADER metodu. Kad gyvenimo kokybė kaime pagerėtų, alternatyvūs verslai suklestėtų, bendruomenės kaime būtų stiprios ir aktyvios, o kaimiškos vietovės taptų patrauklesnės ir gražesnės Vietos veiklos grupių strategijų projektai iki 2015 m. į kaimą ketina pritraukti dar apie 413 mln. Lt. Penktadienį  Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) surengtoje apvalaus stalo diskusijoje su vietos veiklos grupių lyderiais buvo aptarti problemų, trukdančių efektyviai įsisavinti šią paramą,  sprendimo būdai. 

Vietos projektai dar tik pradedami įgyvendinti. Kvietimus teikti paraiškas paskelbusios 26 vietos veiklos grupės. Iš jų 7 – paraiškas renka antrą kartą. Pradėjus realiai naudotis parama iškilo vienokie ar kitokie neaiškumai. Siekiant juos eliminuoti, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento atstovai pristatė pakeitimus, susijusius su vietos plėtros strategijų administravimu bei jų įgyvendinimu.

Vienas svarbiausių pakeitimų – supaprastinama  strategijos ir paramos strategijai įgyvendinti sutarties pakeitimų vykdymo procedūra. Tačiau dėl pernelyg dažno strategijų kertinių nuostatų keitimo Administravimo taisyklėse nustatoma, strategijų keitimo ribojimas – 1 kartą per metus.

Supaprastinama Kvietimo teikti vietos projektų paraiškas dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūra. NMA įsipareigoja per 40 darbo dienų atnaujinti pavyzdinę Kvietimo teikti vietos projektų paraiškas dokumentacija. „Stiprinkite savo gebėjimus dokumentaciją tvarkyti savarankiškai“, –  VVG nesnausti ragino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Ilona Sadovskaitė. Atnaujintą pavyzdinę dokumentaciją galima rasti Agentūros interneto svetainėje, adresu: http://www.nma.lt/index.php?94575956.

Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, ministerijos specialistai primygtinai prašo vietos projektus derinti su savivaldybės strateginiais dokumentais, planais. Tiek savivaldybės administracijos, tiek VVG šio punkto nuostatas traktuoja klaidingai ir reikalauja pareiškėjo pateikti pritarimą projektui. Ministerijos specialistė atkreipė dėmesį, kad šiuo punktu nereikalaujama pateikti savivaldybės pritarimo projektui. Tereikia suderinti projektą su savivaldybės strateginiais dokumentais. Iš pareiškėjo reikalaujama pateikti savivaldybės pažymą ar raštą, kurioje turi būti nurodoma, kad savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama įgyvendinti vietos projektą, nenumato atlikti tų pačių investicijų iš ES ir nacionalinio fondų.

Taip pat paraiškos formoje atsisakoma atskiro projekto veiklos aprašo. „Tai perteklinis dokumentas, – teigė I. Sadovskaitė. – Veikla aprašoma pačioje paraiškoje, todėl šis dokumentas bus integruotas į paramos paraišką“.

Karštas diskusijas sukėlė siūlomi avanso mokėjimo būdai. VVG tinklo siūlymas padidinti avansą vietos projektų vykdytojams iki 40 proc. buvo išgirstas, tačiau Administravimo taisyklėse įrašyta ir sąlyga, t.y. 40 proc. visų tinkamų finansuoti, išlaidų dydžio avanso, galės prašyti pareiškėjai, kurie su paramos paraiška bus pateikę finansų arba jai prilyginamos institucijos garantiją, atitinkančią 110 proc. avanso sumos. Nepateikę tokios garantijos, pareiškėjai galės prašyti ir gauti tik 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų dydžio avansą.

„Minkštiesiems“ vietos projektams nustatyta mažiausia 25 tūkst. Lt vertė.  Juos bus galima teikti pagal atskirą supaprastintą paraiškos formą. Projektų teikėjai nevyriausybinės organizacijos. Jiems įgyvendinti nustatytas 18 mėn. terminas, o avansas – 40 proc. be finansų ar jai prilyginamos institucijos garantijos.

Šiuo metu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) derinama dokumentų, reikalingų investuojant į valstybinį nekilnojamąjį turtą – žemę, teikimo tvarka. NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas informavo susirinkusiuosius, kad daugelį sprendimų, tokių kaip perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus ir sudaryti panaudos sutartis, jas pakeisti bei nutraukti nuo šiol priima teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjai. „Tokių padalinių Lietuvoje yra 48 – praktiškai kiekvienoje savivaldybėje“, – kalbėjo A. Bagdonas.

NŽT valdininkas skubėjo priminti, kad valstybinėje žemėje gali būti statomi tik nesudėtingi laikini statiniai. Jeigu valstybės žemėje bus sukuriamas turtas, kuris nėra registruojamas Registrų centre, užteks pateikti tik sklypo planą ir sutikimą vykdyti projektą.

Visi šie pakeitimai, susiję su strategijų administravimu ir įgyvendinimu, planuojami patvirtinti iš karto, kai tik bus suderinti su pakeistomis Statybos įstatymo nuostatomis.

Žemės ūkio ministerijos informacija