Žemdirbių savivalda tvirtina, kad vienas aktualiausių pastaruoju metu klausimų yra Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) gairės po 2013 m. Prasidėjusios diskusijos šia tema Briuselyje kelia nerimą daugeliui naujųjų ES šalių. Mat Skandinavijos šalys (Švedija, Danija) pasisako už radikalų finansinės paramos mažinimą visam ES žemės ūkiui. Tuo tarpu naujosios ES šalys narės aktyviai siekia ne tik išlaikyti nemąžtantį žemės ūkio rėmimą, bet ir paramą skirsti vadovaujantis vienodais principais visoje ES. „AgroBalt 2010“ tarptautiniame forume apie BŽŪP po 2013 m. žada dalyvauti ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas, apie 20 oficialių delegacijų iš užsienio.

Šiuo metu ES vykdoma BŽŪP remiasi gamybinių ūkių rėmimo sistema, kuri sudaro apie 43 proc. visų ES biudžeto išlaidų. Parama padeda užtikrinti minimalias kainas gamintojams, o kartu ir ES žemdirbių ūkių stabilumą bei žemės ūkio produkcijos kokybę.

Lietuvos žemdirbiai dėl gerokai mažesnės tiesioginės paramos, lyginant su daugelio kitų ES šalių ūkininkų gaunama parama, atsiduria nevienodose konkurencinėse sąlygose. Todėl Žemės ūkio ministerija siekia, kad BŽŪP po 2013 m. ir toliau remtųsi gamybinių ūkių rėmimu, o parama visoms ES šalims būtų skirstoma kaip įmanoma vadovaujantis vienodesniais principais. Kitaip tariant, Ministerija siekia, kad tiesioginės išmokos iš ES biudžeto būtų suvienodintos visoms ES šalims. BŽŪP tęstinumas po 2013 m. ir suvienodinta tiesioginių išmokų sistema bei dydis užtikrintų šalies žemdirbių pajamų palaikymą ir lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje ES rinkoje.

Tarptautiniame forume apie BŽŪP po 2013 m. žada dalyvauti ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas, kurio viešai ir aiškiai išsakytos nuostatos dėl žemės ūkio investicinio rėmimo ypač suteikia optimizmo naujosioms ES narėms.

Galutinį sprendimą dėl BŽŪP po 2013 m. priims ES šalių žemės ūkio ministrai. Todėl labai svarbu, kad jų nuomonė atspindėtų tikrą ir realią ES žemdirbių nuomonę bei pozicijas. 

ŽŪM inf.