Šią savaitę Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos ir VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atstovai Kaune (Žemės ūkio rūmuose) susitiko su vienos aktyviausių nevyriausybinių žemdirbių organizacijų - Lietuvos ūkininkų sąjungos Prezidiumo nariais. Susitikime svarstyta, kaip tobulinti veislininkystės darbo organizavimą, populiarinti vietinius genetinius išteklius, skatinti ūkininkus daugiau įsitraukti į gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą. Minėtas diskusijas skatina žemdirbių nevyriausybinėms organizacijoms pateiktas Kaimo rėmimo programos projektas.

 Gerinimą holšteinais keis vietinių veislių buliai reproduktoriai?

Nuo šio pavasario šalies pieno ūkių savininkai pajuto gerokai išaugusią veislinių telyčių paklausą. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiojo specialisto Vincento Bučelio, tokią rinkos tendenciją lėmė beveik trečdaliu sumažėjęs jautienos importas iš Pietų Amerikos valstybių ir stabilizavęsi pieno supirkimo kainos pasaulinėje rinkoje. Po truputį atsigaunant jautienos gamybai Europoje, didinti karvių bandas suskubo ir aplinkinių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ūkiai. Rinkos analitikų teigimu, galvijų auginimas pastaruoju metu tampa vis patrauklesniu ir pieno, ir mėsos gamybos sektoriuose.

„Šiuo metu Lietuvos ūkiuose registruota per 350 tūkst. karvių, iš kurių kasmet gauname apie 316 tūkst. veršelių. Maždaug 42 proc. jų (apie 150 tūkst.) eksportuojami, o likę auginami vietiniuose ūkiuose. Deja, pastarųjų nepakanka atnaujinti dėl ligų išbrokuotas pieninių karvių bandas. Tad eksportui veislinių telyčių mūsų ūkiai kol kas neturi, - pripažino Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) prie ŽŪM viršininkas  Arūnas Jurgaitis. – Ateityje tokiems rinkos pokyčiams vietiniai ūkiai galėtų ruoštis iš anksto“.

Diskusijose su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prezidiumo nariais išsirutuliojo ir kitos aktualios galvijininkystės temos: holšteinizacijos įtaka karvių produktyvumui ir ilgaamžiškumui, sėklintojų darbo patikra ir kokybė. Šiandien akivaizdu, kad ūkininkai galvijininkystės sektoriuje jau „atsikando“ įvežtinių reproduktorių gerintojų spermos.

„Apie kokį pieno ūkio pelningumą galime kalbėti, kai stipriai holšteinizuotoje karvių bandoje gyvulių produktyvumas tesiekia 2,7 laktacijos. Anksčiau vietinių veislių karvės primilžio piką pasiekdavo per 4 ar 5 laktaciją“, - stebėjosi LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. LŪS Prezidiumo nariai ketina kreiptis į ŽŪM su prašymu iš nacionalinio biudžeto pilnai kompensuoti pieninių karvių sėklinimą vietinių juodmargių bulių sperma. Tokiuose ūkiuose būtų privalu kontroliuoti gyvulių produktyvumą.

VGVPT įsitikinimu, siūlyti sėklinimui naudoti vienų ar kitų veislių bulių gerintojų spermą turėtų pačios galvijų augintojų asociacijos. Pastarosios kaip tik ir yra atsakingos už selekcijos programos vykdymą, pagalbą ūkininkams gyvulių veislininkystės klausimais. Priminsime, kad apie 55 proc. karvių bandų savininkų dalyvauja keturių šalyje registruotų galvijų augintojus jungiančių asociacijų veikloje.

Beje, Lietuvoje veislinių telyčių besidairantys pirkėjai pageidauja kuo „švaresnių“ nuo gerinimo holšteinais vietinių veislių pieninių telyčių, kurių motinų produktyvumas būtų ne mažesnis nei 6 tūkst. kg pieno per laktaciją. Vietinės veislinės telyčios yra ne tik ilgaamžiškesnės, bet ir atsparesnės ligoms (kojų, tešmens ar kt.) nei stambios, ilgomis kojomis, gerais primilžiais, bet lepumu garsėjančios holšteinės.

Produktyvumo kontrolė turi rūpėti ne tik stambiems ūkiams

Šiuo metu Lietuvoje gyvulių produktyvumo kontrolė apima tik 42 proc. laikomų melžiamų karvių. Mažuose ūkiuose, kur laikomos 1 - 5 karvutės, ji beveik nevykdoma ir viršija vos 2 proc. Kiek geresni rodikliai yra stambesnių ūkių (5-10 karvių), kur kontroliuojama per 30 proc. melžiamų karvių. Pasak VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorės Irenos Tabakajevienės, iš esmės gyvulių produktyvumas šiuo metu stebimas ir duomenys apie šalyje melžiamas karves gaunami iš vidutinių ir stambių ūkių. Juose kontrolė apima per 50 ir daugiau laikomų karvių. Remiantis kontrolės duomenimis, vidutinis primilžis 2008-2009 m. siekė 6,119 tūkst. kg per laktaciją. Ar pasikeistų statistiniai šalies pieno ūkių gamybos rodikliai gyvulių produktyvumo kontrolę atliekant smulkiuose ūkiuose, specialistams atsakyti sunku.

Europos valstybių pieno ūkių produktyvumo kontrolės ir gamybos statistika^*

*Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos 2009 m. duomenys

 Mėsinę galvijininkystę gaivins plėtros programa

LŪS prezidiumo nariams glaustai pristatytas po ilgų diskusijų ir derinimų su nevyriausybinėmis žemdirbių asociacijomis žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus rugsėjo 27 d. pasirašytas įsakymas (3D-867) „Dėl mėsinės galvijininkystės plėtros programos patvirtinimo“. Minėta Programa tikimasi skatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą ir kokybiškos galvijienos gamybą, tobulinti veislininkystės technologijas bei metodus. Programa skirta ūkininkams telkti didesnes mėsinių galvijų bandas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, saugomose ar nenaudojamose pievose ir žolynuose, o vykdant minėtą veiklą - tausoti aplinką, taikyti ekonomines ekologiškas technologijas.

„Programą numatoma įgyvendinti nuo 2011 m., priemones finansuojant iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto. Vienoje iš šios programos priemonių mėsinių galvijų augintojus numatyta remti pagal specialiąją schemą. Ji išsiųsta Europos Komisijai (EK). Gavus pastarosios pritarimą, bendra suma, kurią numatoma perskirstyti paramai už mėsinius galvijus, kitais metais sudarys 29,5 mln. Lt (arba 2,5 proc. nuo bendro metams tiesioginėms išmokoms skirto finansinio voko), o 2012 ir 2013 m. kasmet po 41,3 mln. Lt (atitinkamai po 3,5 proc.)“, - teigė V. Bučelis. Detalesnė informacija, numatanti konkrečias išmokų sumas už galvijus, bus skelbiama pritarus EK ir patvirtinus specialiąją schemą.

Įgyvendinant žemės ūkio ministro patvirtintą Programą numatyta tam tikromis išmokomis remti ir veislininkystės darbus (galvijų įvertinimą, ar po įvertinimo įrašymą į kilmės knygą), mėsinių veislių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, genominę mėsinių galvijų selekciją pagal raumeningumo ir mėsos kokybės genetinius žymenis. Pagal programos projektą paramos gali tikėtis ir informacinių leidinių apie minėtus mokslinius tyrimus leidėjai, parodų, aukcionų, seminarų organizatoriai, mėsinių galvijų auginimo kooperatyvai.

Tikimasi, kad programa paskatins mažiau palankių ūkininkauti vietovių bei laikinai nenaudojamų pievų ir ganyklų panaudojimo galimybes, stambės grynaveislių mėsinių galvijų bandos, o rinkoje daugės kokybiškesnės jautienos.

Išsamiau Mėsinės galvijininkystės plėtros programa bus pristatoma šį penktadienį - spalio 15 d. Kaune, viešbutyje „Daniela“ (Mickevičiaus g. 28) vyksiančioje konferencijoje „Gerosios patirties sklaida, organizuojant verslą mėsinės galvijininkystės sektoriuje“. Konferenciją organizuoja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija.

Žemės ūkio ministerijos informacija