Pasaulio gamtos fondas, Lietuvos gamtos fondas ir bankas „Swedbank“, bendradarbiaudami su Lietuvos ūkininkų sąjunga ir „Valstiečių laikraščiu“, skelbia konkursą „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2010“. Organizatoriai kviečia ūkininkus, ūkius ar jų organizacijas teikti paraiškas ir rungtis dėl nacionalinio apdovanojimo bei dėl pagrindinio nugalėtojo titulo.

Pirmiausiai Lietuvoje bei kitose devyniose Baltijos regiono šalyse bus išrinkti nacionaliniai konkurso laimėtojai. Visi jie rudenį bus pakviesti į tarptautinę konferenciją vienoje iš Baltijos regiono šalių, kurioje bus paskelbta, kas tapo 2010 metų draugiškiausiu aplinkai Baltijos ūkininku. Lietuvos nugalėtojas gaus 1000 eurų prizą ir apmokėtą kelionę į konferenciją, o pagrindinis konkurso nugalėtojas gaus 10 000 eurų prizą.

Konkursu siekiama paskatinti ūkininkus mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką, ir taip mažinti vandens telkinių, pirmiausiai – Baltijos jūros, eutrofikaciją. Eutrofikacija, žmonių dažnai vadinama vandens žydėjimu, prasideda, kai vandens telkiniuose susidaro maistinių medžiagų perteklius ir pernelyg išveši dumbliai bei kai kurios augalų rūšys ir vandenyje pradeda trūkti deguonies kitiems gyviems organizmams.

Dėl šio reiškinio Baltijos jūroje daugėja mirusių zonų, kur vyrauja deguonies badas, bei mažėja žuvų ištekliai. Didžioji dalis maistinių medžiagų į jūrą suteka upėmis, o į upes susirenka iš laukų bei kartu su nuotėkomis. Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių maistinių medžiagų šaltinių. Todėl Pasaulio gamtos fondas, siekdamas paskatinti ūkininkus saugoti Baltijos jūrą, jau antrus metus rengia konkursą „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas“. Pagrindiniai konkurso atrankos kriterijai siejami su ūkiuose taikomomis priemonėmis, kurių dėka sumažėja ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų – azoto ir fosforo junginių – nuotėkis su vandeniu bei amoniako išgaravimas.

„Pagrindinė problema, kuri iškyla kalbant apie Baltijos jūros apsaugą, yra eutrofikacija, - sako Nerijus Zableckis, Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius. - Šiuo apdovanojimu mes norime paskatinti ūkininkus kartu su įprastiniais būdais taikyti ir papildomas priemones maistinių medžiagų nuotėkiui sumažinti bei taip iš tikrųjų prisidėti prie šios problemos sprendimo“.

„Swedbank“ laikydamasis socialinės atsakomybės principų skiria dėmesį aplinkosaugos problemoms - mums svarbus veiklos tvarumas ir jos darna su aplinka. Tikimės, kad vis daugiau ūkininkų, tarp kurių yra ir mūsų klientų, atkreips dėmesį į galimybes vykdyti savo veiklą laikantis aplinką tausojančių kriterijų“, - sako „Swedbank“ atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.

Nors labiausiai bus vertinamos ūkininkų pastangos mažinant maistinių medžiagų nuotėkį, ypač kai taikomi novatoriški metodai, bus vertinamos ir kitos ūkiuose taikomos priemonės, mažinančios poveikį aplinkai. Tai gali būti priemonės biologinei įvairovei saugoti bei didinti, pesticidų naudojimo mažinimas, priemonės, mažinančios energijos ir kuro sunaudojimą, bei kitos aplinkai draugiškos priemonės.

Konkurso organizatoriai tikisi sulaukti paraiškų iš įvairių ūkių: specializuotų ir mišrių ūkių, ekologinių ir tradicinį žemės ūkį vystančių ūkių, nedidelių šeimos ūkių ir ūkio bendrovių. Ypač laukiamos paraiškos iš ūkininkų, naudojančių novatoriškas priemones.

Dalyvio anketą rasite čia. Paraiškos priimamos iki 2010 m. rugsėjo 20 d.

Konkurso kriterijai:

Ekonominiai kriterijai

a. Žemės ūkis turi būti pagrindinė veikla, teikianti pajamas ūkininkui.

b. Gali būti vykdoma augalininkystės, gyvulininkystės arba mišri žemės ūkio veikla

c. Konkurse gali dalyvauti tiek ekologiniai, tiek tradicinę žemės ūkio veiklą vystantys ūkiai.

Aplinkosauginiai kriterijai

a. Ūkininkas turi taikyti priemones, mažinančias maisto medžiagų (azoto, fosforo) patekimą iš ūkio į vandenį, taip pat amoniako išgaravimą iš mėšlidžių.

b. Priemonės, taikomos maistinių medžiagų patekimui į aplinką mažinti, turėtų būti novatoriškos ar kažkuo ypatingos. Turėtų būti galima akivaizdžiai parodyti, kad tos priemonės padeda sumažinti vandens telkinių eutrofikaciją (“žydėjimą”). Apimami tokie atvejai:

i. Tai gali būti ūkininko sukurtos, išbandytos, pritaikytos priemonės. Tada ūkininkas turi pademonstruoti šių priemonių poveikį.

ii. Tai gali būti žinomos, tradicinės priemonės, bet taikomos dideliu mastu, dideliame plote.

iii. Tai gali būti naujoviškos, bandomosios priemonės, kurių poveikį kol kas sunku nustatyti, bet kurios turi geras perspektyvas ateityje.

iv. Atvejis gali neatitikti aukščiau išvardintų atvejų, bet naudingas šviečiamąja prasme, skatinant kitus ūkius naudoti aplinkai draugiškas priemones.

Kiti kriterijai

a. Kitos ūkiuose taikomos aplinkosauginės priemonės, pvz., priemonės, kurios padeda saugoti biologinę įvairovę, smarkiai sumažina pesticidų naudojimą, ar mažina sunaudojamos energijos ar sudeginamo iškastinio kuro kiekį, nors ir nėra pagrindiniai kriterijai, bus įvertintos kaip papildomi pliusai renkant nugalėtoją.

b. Ūkyje turi būti laikomasi minimalių aplinkos apsaugos, gyvulių laikymo ir kitų standartų.

c. Gali būti nominuojami tiek individualūs asmenys, tiek šeimos ūkiai ar ūkio bendrovės.

d. Konkurso dalyviai turėtų būti pasirengę aprodyti savo ūkį ir ūkininkavimo metodus vertinimo komisijai

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Lietuvos gamtos fondą tel. 8-5 231 700 Neringą Pumputytę.

Kokurso anketa (netrukus bus patalpinta atsisiuntimui).

Glis inf.