Šviežio derliaus sezonas skatina prisiminti sveikos mitybos tradicijas. Vis daugiau žmonių ant savo stalo pageidauja matyti vietos ūkininkų išaugintų natūralių produktų. Juk būtent toks maistas yra kokybiškiausias ir sveikiausias.

Viską pasako etiketė

Tačiau parduotuvėse ir prekybos centruose ne tiek daug rasime maisto produktų, kurie pagaminti be dirbtinių maisto priedų.

„Maisto priedai - tai cheminės medžiagos, kurios dedamos į maisto produktus technologiniams tikslams - gamybos, perdirbimo, apdorojimo, gabenimo ar laikymo. Su priedais pagaminti produktai ilgiau išsilaiko, priedai suteikia norimą spalvą, aromatą, pagerina prekinę išvaizdą“, - aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja valstybinė veterinarijos inspektorė Irena Pečiulienė.

Pasak specialistės, mūsų šalyje naudojami tik daugiamečiais specialistų stebėjimais ir tyrimais pagrįsti bei Europos Sąjungos teisės aktais patvirtinti maisto priedai. Jie žymimi E raide ir trim arba keturiais skaičiais.

“Produktai, kurių gamyboje dirbtiniai maisto priedai panaudoti tinkamai, nekelia grėsmės sveikatai. Vistik tai yra cheminės medžiagos ir geriau, kad maiste jų būtų kuo mažiau“,- įsitikinusi inspektorė.

Paklausta, kaip pati renkasi produktus, pašnekovė atsakė be akinių į prekybos centrą neinanti.

„Atidžiai studijuoju etiketes, nes noriu savo šeimą maitinti sveikai. Tokių, kurių etiketėse nurodyti ilgiausi E sąrašai, neperku. Renkuosi ne varškytes ar glaistytus sūrelius, o paprastą varškę, nes joje nėra sintetinių priedų. Kaip ir paprastame piene, kefyre, pasukose“, - aiškino I.Pečiulienė.

Pasak inspektorės, sveikos mitybos šalininkams geriau pirkti šviežią mėsą ir žuvį, bet ne faršą ( į faršą leidžiama dėti priedų, į smulkintą mėsą – ne). Taip pat saugu vartoti kruopas ar paprastus makaronus, tuo tarpu gražiuose pakeliuose sufasuotuose jų ruošiniuose su įvairiais sūrio, mėsos ir kt. padažais dažniausiai gausu E.

Didėjant sveiko maisto poreikiui, prekybos centruose vis dažniau galima pamatyti, kad pirkėjai ne bet ką meta į savo krepšelį, o vis dažniau atidžiai studijuoja etiketes ir tik po to renkasi prekę.

Ekologiškai produkcijai – griežti reikalavimai

Kad vartotojų poreikiai būtų patenkinti, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina ūkininkus auginti daugiau ekologiškos bei išskirtinės kokybės produkcijos.

 Ekologinis ūkininkavimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.

 Pasak oficialų ekologinės gamybos sertifikavimą vykdančios viešosios įstaigos  „Ekoagros“ tikrintojos Ramintos Mačežinskaitės, nepaisant sunkmečio ir sumažėjusių gyventojų pajamų, ekologiškų produktų pirkėjų ratas kasmet plečiasi.

 „Žmonės renkasi mažiau, bet kokybiškesnius, natūralesnius, tikro skonio, sveikesnius produktus“, – sako R. Mačežinskaitė, pridurdama, kad sertifikuojama vis daugiau naujų veiklų.

 Ekologiški produktai – tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, apdorojami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus „Ekologinio žemės ūkio taisyklių“ reikalavimus. Ekologišku laikomas toks produktas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 proc. ekologiškų sudedamųjų dalių.

 ŽŪM Aplinkos apsaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr.specialistė Neda Jakubauskienė sakė, kad dirbtinių maisto priedų leidžiama naudoti ir ekologiškuose produktuose, tačiau jie nėra agresyvūs ir labai griežtai reglamentuojami ES teisės aktais. Pvz., pieno produktuose leidžiama naudoti lecitinų, mėsos gaminiams - natrio ir kalcio nitritų.

Gaminant ekologiškus maisto produktus, griežti reikalavimai keliami ne tik produkto sudedamosioms dalims, bet ir gamybos procesui bei pačiai perdirbimo įmonei.

Kad vartotojas visoje Europoje galėtų ant pakuočių atpažinti, kokį maisto priedą reiškią tam tikras pavadinimas arba „E“ numeris, Kylio Europos vartotojų centras sudarė ir internete paskelbė „Europos maisto priedų žodyną“.

Jame pateikiama informacija ir apie tai, ar tam tikrą priedą leidžiama naudoti ekologiškuose produktuose, ar jis yra gyvulinės kilmės, ar galbūt pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Parama  jau teikiama ir IKP

Ekologiška produkcija daugeliui vartotojų seniai nėra jokia naujovė, tuo tarpu tiksliai apibūdinti išskirtinės kokybės produktus, kurie žymimi specialiu ženklu „Kokybė“,  sugebėtų dar nedaugelis.

Pasak Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėjos Angelės Liubeckienės, išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams (IKP) auginama toli nuo taršos šaltinių, ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų kiekis, naudojimo dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai. Produktai yra sertifikuojami, jų gamyba kontroliuojama visuose etapuose.

Įprastinė gamyba – kai gamintojas laikosi tik minimalių, privalomųjų teisės aktų reikalavimų, taikomų visiems gamintojams, užsiimantiems šia veikla.

IKP gamyba – kai laikomasi nustatytų reikalavimų dėl išskirtinės kokybės produktų sertifikavimo ir sutarties su viešąja įstaiga „Ekoagros“ sąlygų.

Kadangi natūraliau auginamiems gyvuliams ar paukščiams reikalingas ilgesnis auginimo periodas, IKP pagaminimui keliami aukštesni reikalavimai, dar prisideda  sertifikavimo ir kontrolės išlaidos, IKP savikaina palyginti su įprastine gamyba tampa daug didesnė. Nenuostabu, kad iki šiol tokių pirkėjai negalėjo daug įsisgyti.   

Tikimasi, kad situacija keisis, nes šiemet pirmą kartą ūkininkai jau gali gauti paramą pagal naująją KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Paramos lėšos skiriamos sertifikavimo ir kontrolės bei įsitraukimo į tokią gamybos schemą išlaidoms kompensuoti.

Žemės ūkio ministerijos informacija