Dėl prasto derliaus išaugusi daržovių paklausa Rusijoje ir lietuvius verčia labiau atverti pinigines įprastoms mūsų stalui daržovėms įsigyti, juolab kad lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, morkų atsargos sparčiai senka.

Lietuviškų daržovių kainos itin sparčiai augti pradėjo maždaug apie gruodžio vidurį. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Vidmanto Kvedaro, šiuo metu situacija nelabai palanki vartotojui. Taip, jo manymu, susiklostė dėl karštos vasaros, kai daugiau nei mėnesį tvyroję karščiai pražudė dalį derliaus.

Ypač, pasak V. Kvedaro, tokie orai turėjo įtakos kopūstinių daržovių derliui – kopūstų pernai užaugo maždaug 40 proc. mažiau. Tačiau neužderėjo ir morkų, bulvių. Rusijoje dėl didžiulės sausros derlius buvo dar prastesnis, tad, V. Kvedaro teigimu, klausimų apie galimybę importuoti daržoves iš Lietuvos sulaukiama ir iš šios šalies, ir iš Baltarusijos. „Didėjanti paklausa pakelia kainas“, – daržovių brangimo priežastį paprastai įvardija asociacijos valdybos pirmininkas.

Šiuo metu didmeninė morkų kaina yra apie 1–1,1 lito už kilogramą be PVM, bulvių – 1,40–1,50 lito. Kilogramas kopūstų didmenoje dabar kainuoja apie pusantro lito. O štai už kilogramą morkų rudenį mokėta po 30, kopūstus – 30–40 centų.

Be to, pasak V. Kvedaro, šiuo metu šalyje gerokai mažėja daržovių atsargos. Kopūstų ūkininkai turi jau nedidelius kiekius, morkų taip pat likę ne itin daug. O poreikis Rusijoje – didžiulis.
„Nekokia perspektyva. Dar mėnuo ir atsargos pasibaigs...“ – būgštauja V. Kvedaras.

Valdybos pirmininko žiniomis, daržovių kainos kyla ir aplinkinėse šalyse, net ir Lenkijoje – lenkai augintojai patys susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir lietuviai. Vokietija dar turi kopūstų atsargų, tačiau tenykštės kainos didelės. Viena viltis, kad greičiausiai jau netrukus, vėliausiai kovą, naujo derliaus daržovių bus atvežta iš pietinių valstybių.

Kiek vartotojams teks už daržoves mokėti šį pavasarį, V. Kvedaras nesiryžo prognozuoti. Tačiau tikino nemanantis, kad kainos peržengs sveiko proto ribas. „Tokiu atveju žmonės paprasčiausiai nebepirks daržovių“, – konstatavo jis.

Išaugo kelis kartus

Panevėžio rajone ūkininkaujantis Saulius Račkauskas pripažįsta, kad daržovių kainos jau sukilusios šimtais procentų. Jis pats užaugintas bulves eksportuoja į Rusiją, Maskvą. Šiai rinkai bulvių kilogramą ūkininkas tikino parduodantis po 1,45 lito – bene pačia aukščiausia kaina. (Maskvoje bulvės iš Panevėžio rajono mažmeninėje prekyboje parduodamos už 6–12 litų už kilogramą, priklausomai nuo fasavimo.) Tiesa, tai nereiškia, kad tokį pelną gauna visi. „Daržovių kaina priklauso ir nuo kokybės, paruošimo, kaip greitai sugebi sutvarkyti eksporto dokumentus ir panašių dalykų“, – aiškina ūkininkas, jau spėjęs eksportuoti apie 300 tonų bulvių.

S. Račkausko teigimu, visas kortas sumaišė praėjusių metų sausra Rusijoje. Paprastai daržovių rinkoje bene didžiausi konkurentai lietuviams būna lenkai. Tačiau šį sezoną rusų netenkina tenykščių bulvių kokybė, o lenkai turi problemų įvežti savo prekes į Rusiją, tad ieško aplinkinių kelių per Čekiją, mūsų šalį. Lietuviai suskubo pasinaudoti šalies kaimynės vežėjų bėda ir kone dukart padidino transportavimo kainas. Taigi, S. Račkausko skaičiavimais, dabar vilkiko bulvių išsiuntimas į Maskvą kainuoja apie 3 tūkstančius eurų.

Aišku, būtų galima daržoves gabenti ir geležinkeliu, tačiau tokiam transportavimo būdui Lietuva dar nepasiruošusi – pristigtų platformų, tarpinių sandėlių. Be to, ir gabenti tokiu atveju reikėtų mažiausiai keturis vagonus. O lietuviai, S. Račkausko manymu, tokio masto eksportui dar nepasiruošę. Koją kiša ir kooperacijos su didžiaisiais eksportuotojais nebuvimas. „Mes maži sraigteliai ir jiems neįdomūs“, – sako ūkininkas, pats užaugintą produkciją parduodantis irgi ne galutiniam vartotojui. „Tą bulvę vėliau dar trys žmonės perparduoda“, – pasakoja S. Račkauskas.

Bulvių lietuviams bus

S. Račkauskas dar augina ir svogūnus. Kol kas jie parduodami Lietuvoje per vieną prekybos tinklą, tačiau, anot ūkininko, svogūnais rusai jau irgi pradeda domėtis. „Tačiau aš beturiu jų tik apie 200 tonų ir beveik visas šis kiekis – rezervuotas, taigi rinkai svogūnų užteks neilgam“, – sako jis.
O štai bulvių, augintojo manymu, lietuviams neturėtų pristigti. „Tik neaišku, už kokią kainą“, – atvirai pripažino.

S. Račkausko manymu, daržovių bus atvežama iš Ispanijos, Egipto, kitų pietinių šalių. Be to, liks lietuviams ir mažesnės mūsų šalyje užaugintos bulvės, prie kurių šeimininkėms teks ilgiau pasiknebinėti ruošiant.

„Nebus bado. Bus lietuviams ir lietuviškų bulvių“, – įsitikinęs ūkininkas.

Prognozuodamas naujojo bulvių derliaus kainas S. Račkauskas sakė, kad 2011-aisiais bulvės bus 20 procentų brangesnės nei prieš porą metų. Jei 2009 metais kilogramas jų kainavo apie 50 centų, tai šiemet naujojo derliaus bulvės turėtų kainuoti apie 70–80 centų. „Sandoriai biržose tokiomis kainomis jau vyksta“, – savo spėjimus grindžia S. Račkauskas.

Kita vertus, atvirauja ūkininkas, Lietuva – neprognozuojama šalis, ir, matydami dabartinę situaciją, daugelis jo kolegų gali pulti auginti bulves. Tuomet jau neišvengti produkcijos pertekliaus ir augintojams beliks tik džiaugtis, kad pardavus derlių kišenėje dar kas liko.