Praėjusią savaitę Žemė sūkio ministerijoje įvyko Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis. Komiteto nariai – Žemės ūkio ir kitų ministerijų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų atstovai – aptarė programos įgyvendinimo pažangą šiais metais, atliktą jos įgyvendinimo tarpinį (2007–2009 m.) vertinimą bei pritarė lėšų perskirstymui tarp priemonių.

                  Nuveikta daug darbų

                  Žemės ūkio ministerijos l. e. Kaimo plėtros departamento direktoriaus pareigas Vilma Daugalienė, apžvelgusi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo aktualijas, informavo, kad nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo surengtas 151 (2010 m. - 45) kvietimas teikti paraiškas. 

                   Pagal pirmąją kryptį „Žemės, maisto ūkio ir miškų sektoriaus konkurencingumo didinimas“ teikiančiųjų paraiškas buvo tikrai daug, ypač populiarūs buvo „mažieji“ (iki 150 tūkst. Lt vertės) projektai. Antroji kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ taip pat sulaukė nemažai norinčiųjų gauti paramą. Visiems patiko laiko ir pinigų sutaupiusi naujovė, kad šiemet kartu su  paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti buvo prašoma paramos apželdinti mišku. Trečioji kryptis iš pradžių gąsdinusi nedideliu pareiškėjų skaičiumi ir lėtu paramos įsisavinimu, pakeitus taisykles ir papildžius galimos veiklos sąrašus, nustebino pareiškėjų gausa. Tikimasi, kad visas šios krypties priemones bus suspėta įvertinti iki metų pabaigos. Pasak V.Daugalienės, labai sėkmingai įsibėgėja ir IV kryptis ,,Leader metodo įgyvendinimas“: vietos veiklos grupės buvo labai aktyvios, patvirtintos visos jų parengtos strategijos ir pasirašytos sutartys. Šiuo metu vietos veiklos grupėms pristatinėjamos parengtos naujos vietos projektų įgyvendinimo taisyklės.

                    Po dviejų įvykusių finansinių tarpininkų atrankos etapų Paskolų fondo kreditus jau teikia 8 bankai ir 8 kredito unijos. Pasibaigus trečiajam finansinių tarpininkų atrankos etapui (šiuo metu derinamos sutarčių sąlygos), paskolas teiks dar 2 kredito unijos. Paskolų fondui buvo skirta 450 mln. Lt, tačiau panaudota tik trečdalis šių lėšų. Priėmus sprendimą sumažinti fondui skirtas lėšas, jos bus panaudotos investicinei paramai 2011 m. teikti.

                   Posėdyje apžvelgta ir Lietuvos kaimo tinklo veikla. Šiuo metu jis vienija beveik 400 kaimo plėtros dalyvių. Šiemet patvirtintame metiniame veiksmų plane numatyti 4 veiklos prioritetai: atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo skatinimas kaime; jaunimo įtraukimas į kaimo plėtros procesus įgyvendinant projektus; žemdirbių ir vartotojų ekologinės savimonės ugdymas; verslumo įgūdžių ugdymas kaime. Šiam planui įgyvendinti  numatyta skirti 6 mln. Lt (jau yra patvirtintos 137 paramos paraiškos už 3 mln. Lt). Šiuo metu keičiama tinklo organizacinė struktūra (komitetai skirstomi pagal atskiras temas), tad kitais metais jo nariai turės daugiau galimybių patys priimti sprendimus.

                      Pareiškėjų vertinimas – teigiamas   

                        Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tarpinį vertinimą Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliko viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“. Pasak šios įstaigos valdybos pirmininko Klaudijaus Manioko, tarpinio vertinimo tikslas – įvertinti programos įgyvendinimo pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir ekonominį poveikį. Iš viso buvo vertinamos 27 programos priemonės. Vertinant apsiribota 2007–2009 metais, todėl visos išvados susijusios su minėtuoju laikotarpiu, per kurį paremta 114 tūkst. ūkininkų, įmonių, savivaldybių, asociacijų, vietos veiklos grupių. Dėl programos investicijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose pavyko sukurti ar išsaugoti 670 darbo vietų, o maisto pramonės sektoriuje – 427 darbo vietas. Minėtuoju laikotarpiu įsisavinta 22 proc. bendro programos biudžeto (500,6 mln. eurų). Vertintojai atkreipė dėmesį į tai, kad svarbiausias išorinis veiksnys, daręs neigiamą įtaką programos įgyvendinimui ir rezultatams, buvo ekonominis nuosmukis.

                  Pasak K. Manioko, didžiausią poveikį kaimo gyventojų pajamų augimui ir palaikymui turėjo I ir II krypties priemonės. Vertinamuoju laikotarpiu poveikį pajamoms labiau pajuto ūkininkai, gaunantys kompensacines išmokas.

                   Paramos administravimo ir valdymo procedūras vertinę ekspertai atkreipė dėmesį į dažnus programos priemonių įgyvendinimo taisyklių keitimus, kurie, viena vertus, rodo programą administruojančių institucijų pastangas didinti paramos patrauklumą, kita vertus, apsunkina paramos administravimą ir didina administracinę naštą. Vis dėlto net 76 proc. apklaustų projektų vykdytojų programos administravimo sistemą įvertino gerai arba labai gerai.

                  Teigiamai įvertintos ir šios administravimo naujovės: supaprastintų priemonių įgyvendinimo taisyklių parengimas pareiškėjams, kurių prašomos paramos suma neviršija 150 tūkst. Lt; išsamių remiamų ir neremiamų veiklų pagal programos III krypties priemones sąrašo sudarymas; Paskolų fondo įsteigimas; elektroninio deklaravimo sistemos diegimas.

                Tarpinio vertinimo ataskaitoje pateikta daugiau kaip 70 rekomendacijų programos įgyvendinimui tobulinti. Tai rekomendacijos dėl finansinių lėšų paskirstymo paklausesnėms priemonėms, dėl tinkamumo kriterijų peržiūrėjimo, kad nebūtų ribojamos pareiškėjų galimybės pasinaudoti ES parama, dėl alternatyvių pajamų šaltinių skatinimo, administracinių gebėjimų stiprinimo ir t.t.

                Tikimasi aktyvesnio dalyvavimo     

                  Komiteto posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas P.Tarno teigė neabejojantis, kad programos lėšos bus įsisavintos, tačiau jam susirūpinimą kėlė III ir IV programos kryptys, kurių įgyvendinimą ypač apsunkino bendrų ekonominių ir socialinių tendencijų kaita. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad projektų pagal šias kryptis patvirtinta nedaug. „Tikrai neturime ypatingų baimių dėl IV krypties. Ji dar tik įsibėgėja, kadangi šiais metais buvo įvertintos visų vietos veiklos grupių paraiškos dėl vietos plėtros strategijų įgyvendinimo ir pasirašytos paramos sutartys. Atsižvelgiant į tai, jau kitais metais matysime IV krypties įgyvendinimo pažangą“, - užtikrino V.Daugalienė.

              Kad III krypties pareiškėjų aktyvumas auga, pastebėjo ir žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, dalyvaujantis visuose projektų vertinimo posėdžiuose. ,,Žmonės nori užsiimti labai įvairia alternatyvia veikla. Pastebėjome, kad išplėtus remiamų veiklų sąrašą, labai padaugėjo paraiškų. Neabejotina, kad tam impulsą davė ir mokymai“, - verslo plėtra džiaugėsi pareigūnas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad kaimo gerovė priklauso nuo daugelio aspektų ir tam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

                  EK atstovui buvo nesuprantama tai, kad lietuviai gana neaktyviai naudojasi II krypties parama, kuri tiesiogiai ar per nustatytus apribojimus prisideda prie aplinkos gerinimo, bioįvairovės išsaugojimo. Komiteto nariai ypač daug diskutavo šia tema, pabrėždami kokybinio, o ne kiekybinio šios paramos panaudojimo vertinimo svarbą. Pastebėta ir tai, kad agroaplinkosaugos priemonėse galėtų aktyviau dalyvauti smulkūs ūkininkai, tačiau juos apriboja reikalavimai dėl turimo žemės ploto dydžio. Pareiškėjų nevilioja ir palyginti nedidelės išmokos.

                Diskusijai vadovavęs viceministras M.Kuklierius pabrėžė, kad šiuos klausimus reikia būtinai detaliau išanalizuoti, todėl bus inicijuotas atskiras susitikimas su Aplinkos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais.   

                  Daugiau lėšų bus skirta verslo kūrimui ir plėtrai

                   Atsižvelgiant į mažą kai kurių priemonių populiarumą ir pareiškėjų aktyvumą kitose, jau ne pirmą kartą yra perskirstomos programos lėšos. Šiame komiteto posėdyje bendru sutarimu pritarta, kad tarp III krypties priemonių būtų perskirstytos lėšos. Sumažinus priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“  ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“  finansavimą, tomis lėšomis bus papildytas priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ finansavimas, kuriai, padidėjus pareiškėjų aktyvumui, pritrūko lėšų 2010 pateiktiems projektams finansuoti. 

                     Žemės ūkio ministerijos informacija