Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje į posėdį rinkosi Lietuvos kaimo tinklo tarybos (taryba) nariai aptarti tinklo komitetų pasiūlymų dėl organizacinės struktūros tobulinimo, komitetų įgaliojimų bei nuostatų keitimo. Posėdyje dalyvavo LKT tarybos pirmininkas – žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, viceministras Mindaugas Kuklierius, L. e. Kaimo plėtros departamento direktoriaus pareigas Vilma Daugalienė, tinklo nariai ir sekretoriatas.

Skaičiai ir faktai

  Žemės ūkio ministras, LKT tarybos pirmininkas K.Starkevičius pasidžiaugė, kad šiuo metu Lietuvos kaimo tinklas (LKT) jungia 367 kaimo plėtros procesuose dalyvaujančias institucijas ir organizacijas. Per beveik pusantrų metų veiklos laikotarpį LKT nuveikė nemažai darbų: 2009 m. patvirtinti 55 tinklo narių projektai,  jiems įgyvendinti skirta 1,5 mln. Lt. Šiais metais 129 LKT nariai pateikė 150 projektų, iš jų 72 jau patvirtinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, jiems įgyvendinti skirta beveik 2 mln. Lt. Iš viso 2010 m. LKT projektams buvo skirta 6 mln. Lt. Tokia pat sumą planuojama skirti ir 2011 m. LKT narių projektams įgyvendinti.

 LKT pirmininkas pažymėjo, kad daugiausiai iš įgyvendinamų projektų yra skirti tarptautiniam bendradarbiavimui: tarptautinėms konferencijoms ir seminarams, susitikimams su projektų partneriais, gerosios patirties perėmimui iš kitų šalių nacionalinių tinklų.

Kaip efektyvinti kaimo tinklo veiklą

  L. e. Kaimo plėtros departamento (KPD) direktoriaus pareigas Vilma Daugalienė, apibendrindama LKT komitetų pasiūlymus dėl struktūros bei pačių komitetų veiklos tobulinimo, pabrėžė, kad pretekstas pokyčiams – nepatenkinami rezultatai. „2010 m. skirti 6 mln. Lt, tačiau projektų pateikta tik už 3 mln. Lt. Kitiems metams taip pat skirta 6 mln. Lt parama, taigi norint ja visa pasinaudoti, veiklą reikia organizuoti taip, kad parama būtų panaudota pagal sėkmingiausius Europos šalių pavyzdžius. Europos Sąjungos šalių Kaimo plėtros direktorių susirinkime buvo akcentuota, kad kaimo tinklo lėšų svarbiausioji paskirtis –  ugdyti jo narių administracinius gebėjimus“, – kalbėjo V.Daugalienė.

 Pasak V.Daugalienės, dar vasaros pradžioje vykusiame LKT susirinkime daugelis tinklo komiteto narių pažymėjo, jog parama pasinaudoti sudėtinga, todėl reikėtų peržiūrėti taisykles, komitetams deleguoti daugiau teisių, o ir pačius komitetus organizuoti kitais principais pagal veiklų ir projektų specializaciją.

 Susipažinus  su kitų šalių nacionaliniais kaimo tinklais prieita prie išvados, jog geriausiai darbas sekasi specializuotiems, pagal temines grupes organizuotiems tinklo komitetams, kurie turi didesnes sprendimų priėmimo teises.

 Nuspręsta, jog kuriant 2011 m. LKT veiksmų planą, kiekvienas komitetas turi numatyti savo prioritetus ir atsižvelgiant į juos rengti projektus. Tinklo komitetams būtų suteikiami įgaliojimai teikti rekomendacijas narių parengtiems projektams, taigi supaprastėtų jų administravimas ir sutrumpėtų projektų įgyvendinimo laikas. Rekomendaciją iš savo komiteto gavęs projektas iš karto galėtų teikti Agentūrai paramos paraišką. Projektus įgyvendinę nariai už juos privalėtų atsiskaityti savo komitetams, dalyvaujant kitų LKT komitetų nariams, Žemės ūkio ministerijos atstovams  ir sekretoriatui.

Tinklo komitetų veikla

  KPD direktorė V.Daugalienė pristatė dabartinių LKT komitetų  pasiūlytus naujus šešis LKT komitetus pagal atskiras temas, kad nuo ateinančių  metų jie galėtų kryptingiau ir veiksmingiau įgyvendinti tinklui pavestus uždavinius. Pagrindinis tinklo uždavinys – sujungus kaimo plėtros procese dalyvaujančias valstybės, mokslo, verslo sektoriui atstovaujančias institucijas, įstaigas bei nevyriausybines organizacijas siekti darnios kaimo ir žemės ūkio plėtros.

Kaimo politikos klausimų komitete būtų svarstomi būsimo programavimo laikotarpio dokumentai, horizontalios, visiems komitetams aktualios problemos ir pan.

Verslo kaime skatinimo komitetas apimtų bet kokia ekonomine veikla užsiimančius tinklo narius, neskirstant ekonominių veiklų į tradicinę žemės ūkio, alternatyvią ir pan. šakas.

Kaimo jaunimo komitetas svarstys, kokių priemonių reikia imtis, kad jaunimas norėtų gyventi ir dirbti kaime.

Kraštovaizdžio ir kaimo vietovių planavimo komitetas rūpinsis aplinkosaugos, konsolidacijos, infrastruktūros ir kt. klausimais.

Inovacijų ir tyrimų kaime komitetas jungs mokslo ir mokymo organizacijas.

LEADER ir bendruomeniškumo skatinimo komitetas sujungs vietos veiklos grupes ir kaimo bendruomenes.

 LKT Komitetai pagal savo temą bei veiklos pobūdį nagrinėja aktualius Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo ir kitus žemės, maisto ūkio, kaimo plėtros klausimus bei teikia pasiūlymus tarybai dėl jų sprendimo.

 Kiekvienam LKT komitetui sekretoriate bus paskirtas koordinatorius operatyviam ryšiui palaikyti. Nuspręsta, kad nuo kitų metų LKT tarybą sudarys po 3, o ne 5, kaip iki šiol, kiekvieno komiteto deleguotus atstovus.

 Tinklo narių paprašyta iki šių metų gruodžio 20 d. pasirinkti LKT komitetą, kurio veikloje jų organizacija ar institucija norėtų dalyvauti bei nurodyti asmenį, kuris atstovaus organizacijai tinkle. Jau kitų metų sausį susirinkusi naujoji LKT taryba numatys ir pradės įgyvendinti naująjį veiklos planą.

Žemės ūkio ministerijos informacija