Kone kiekvieną pavasarį esame gąsdinami, kad Lietuvos ūkininkų užaugintos daržovės jau baigiasi, tačiau šiemet šios kalbos prasidėjo itin anksti. Jas paskatino smarkiai padidėjęs eksportas į Rusiją ir augančios daržovių kainos.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, vos prasidėjus 2011-iesiems brango beveik visos daržovės: bulvės – apie 34 proc., morkos – 16 proc., burokėliai – 5 proc., kopūstai – 4 proc. Lietuviškų baltagūžių kopūstų kaina per metus išaugo daugiau nei 223 proc., lietuviškų nefasuotų morkų – 120 proc.

Palyginti su 2009-ųjų derliumi, kai kainos buvo nukritusios iki savikainos lygmens, bulvės brango tris kartus ir jų supirkimo kaina pasiekė 1,3 Lt. Tačiau manoma, kad jų kaina toliau augs ir pavasarį lietuviškų bulvių kilogramo didmeninė kaina padidės iki 2 Lt.
Apie tai, ką valgysime ir kiek gali tekti mokėti, kalbamės su šiuos klausimus išmanančiais specialistais.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas KRASUCKIS: „Gaila, kad Lietuvoje žmonės retai kuo nors būna patenkinti, vis randa dėl ko nusiminti.“
Pasidomėjus, kas bus, kai pasibaigs lietuviškos daržovės ir kada, jo nuomone, tai galėtų atsitikti, R. Krasuckis pirmiausia primena, kad išties niekas nežino, kiek bulvių, morkų ar burokėlių Lietuvoje yra išauginama.

„Tradiciškai nėra apskaitoma tai, kas užauga šeimų ūkiuose, sodininkų bendrijose. Žinome tik apie tą dalį derliaus, kuri yra žemės ūkio produkcija. Tad net pasibaigus viskam, kas išauginta ūkininkų, daržovių nepristigsime. Juk dabar sienos atviros, bendra ES prekybos erdvė, prekybininkai atsiveš iš kitų šalių. O jei pamatysime, kad daržovių Lietuvoje užauginama per mažai, bus galima auginti daugiau. Tokios galimybės tikrai yra, jos iki galo neišnaudotos, nes ne visuomet yra kur tą daržovių derlių dėti“, – sako R. Krasuckis.

Kita vertus, išaugusi paklausa keičia kainas rinkoje, o pavasariop visuomet atsiranda šioks toks stygius. O kai jo nėra, kainos labai nukrinta ir ūkininkams net pradėti auginti neapsimoka.
„Jau yra teisinė bazė ūkininkų kooperacijai, jie galėtų vienytis, kurti susivienijimus ir planuoti pardavimus ilgesniam laikui. Vartotojai būtų tikri, kad visko užteks, o ūkininkai turėtų reikiamus kiekius produkcijos ir žinotų, kiek uždirbs. Gaila, kad Lietuvoje žmonės retai kuo nors būna patenkinti, vis randa dėl ko nusiminti. Ką daryti ūkininkams, kai jie savo išaugintų daržovių neišparduoda? Jie ilgai skundėsi, kad neįsiūlo prekybos tinklams. Nieko keista, kad dabar jie džiaugiasi galėdami eksportuoti“, – sako pašnekovas.

Jo prisiminimais, per pastaruosius penkerius metus nebuvo labai didelio daržovių kainų šuolio, o šiemet statistika išties rodo, kad daugiau nei paprastai eksportuojama į kaimynines šalis.
Anykščių r., Traupio sen. ūkininkas Tomas BARAVYKAS: „Tokių metų kaip šie ūkininkai laukia, nes per juos galima kiek atsigauti.“

33 metų ūkininkas 32 ha plote augina daržoves. Daugiausia bulvių, šiemet užaugino jų 200 t, kopūstų, kurių nuėmė 300 t, nes šiųjų ir paklausa yra didžiausia. Morkų užaugino apie 60 t, o burokėlių tik dėl asortimento – 15 t. Mat jau šeštus metus pristato daržoves į keliasdešimt prekybos vietų, su kuriomis bendradarbiauja nuolat.

„Iškart po Naujųjų kai kurie ūkininkai pabaigė savo derlių. Ir aš seniai būčiau baigęs, jei prekiaučiau su Rusija, tačiau aš neturiu tokių kiekių, kokių jiems reikia. Elektroniniu paštu gaunu užklausų, prašo tūkstančio tonų ir žada mokėti „į priekį“. Be to, turiu įsipareigojimų. Man daržovių liko kokiam mėnesiui, tad dabar į tolimesnius miestus net nebevežu. Anksčiau kopūstų turėdavau iki naujojo derliaus. Gegužės pabaigoje užaugdavo ankstyvieji, tad veždavau parduoti tuos ir anuos“, – prisimena ūkininkas.

Derlius jo laukuose šiemet buvo mažesnis apie 20 proc., o kainos išaugo 50–100 proc., todėl metai yra vertinami kaip geri.

„Tokių metų kaip šie ūkininkai laukia, nes per juos galima kiek atsigauti. Per pastaruosius dvejus metus kainos buvo taip nukritusios, kad gavome „apskritą nulį“ pelno. Jei ir šie metai būtų tokie, jau reikėtų galvoti, ar daržoves apskritai verta auginti. O kai gauni pelno, gali kažką į ūkį investuoti. Per dvidešimt metų tokie geri metai yra gal kokie šešti septinti, žinau, nes mano tėvas taip pat augino daržoves“, – sako T. Baravykas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. specialistė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija CIRONKIENĖ: „Vasario viduryje sumažėjo bulvių eksportas į Rusiją.“

„Manau, kad lietuviškų daržovių vartotojai nepristigs. Dalis tiekėjų tam tikrą jų dalį yra iš anksto rezervavę vidaus rinkai, nes turi sutartis su prekybos įmonėmis, be to, vasario viduryje sumažėjo bulvių eksportas į Rusiją. Jie pradėjo vežtis ankstyvąsias bulves iš Šiaurės Afrikos, taip pat iš neramumų krečiamo Egipto. Be to, gana pigių geros kokybės seno derliaus bulvių rado Kanadoje. Kita vertus, eksportuojama pati kokybiškiausia produkcija ir greičiausiai vidaus rinkoje nepritrūks smulkesnių bulvių, ne tokių gražių daržovių. Ar tai tenkins mūsų vartotoją, kuris pageidauja už mažą kainą gauti kokybišką produktą? Šiaip didžiosios saugyklos šiemet ištuštėjo dar vasarį. Taip yra ir dėl to, kad paprastai Rusija panaikina muitus bulvėms ir daržovėms kovą–balandį, pernai – sausį, o šiemet tai padarė dar rudenį“, – sako Z. Cironkienė.

Jos nuomone, mūsų daržovių augintojams yra gerai, kad paskutinius dvejus metus kaimynai turėjo progos įsitikinti, kad gali atsivežti jiems tinkamos produkcijos ne tik iš Belgijos ar Olandijos, bet ir iš arčiau. Mat šiemet, išaugus paklausai, jie turėjo progos pamatyti ūkių prekinio paruošimo bazę, saugyklas ir pakavimo galimybes. Pavyzdžiui, eksportuojamos daržovės turi būti laikytos šaldytuvuose, morkos lengvai plaunamos, yra tam tikri reikalavimai pakuotei.

Z. Cironkienę kalbinome vos jai sugrįžus iš didžiausios pasaulinės vaisių ir daržovių sektoriaus parodos „FRUIT LOGISTICA“ Vokietijoje, kurioje buvo 2,5 tūkstančio dalyvių iš 84 šalių, eksponuojančių ne tik šviežių vaisių ir daržovių produkciją, bet ir prekinio paruošimo bei sandėliavimo įrangą, logistikos paslaugas. Tai paroda visiems rinkos dalyviams, tad jos lankytojai, kaip ir dalyviai, – ne tik augintojai bei paslaugų sektoriui tiekėjai, bet ir prekybininkai, eksportuotojai, importuotojai, šio sektoriaus strategai iš 130 šalių.

„Pastarųjų šiemet buvo apie 50 tūkstančių. Labai svarbu, kad parodoje vyksta forumai ir seminarai, padedantys pajausti pačias naujausias tendencijas. Pavyzdžiui, šiemet rinkos dalyviai diskutavo, kokia yra tikroji maisto kaina šioje nuolaidų eroje. Vartotojai žino, kad daržoves ir vaisius valgyti sveika, nori, kad tie produktai būtų saugūs, tačiau kai patiekiama išties sveika, saugi produkcija, kurios savikaina yra didesnė, vartotojas atsisako daugiau mokėti. Sukamos galvos, kaip vartotojams išaiškinti, kad saugi, išvaizdi produkcija auginama ne bet kaip ir ji negali būti tokia pat pigi, kaip ta, kur augintojas bet kokiomis priemonėmis siekia gauti tik kuo didesnį derlių, nekreipdamas dėmesio į jos prekinę išvaizdą“, – dalijasi įspūdžiais Z. Cironkienė.

Beje, 2010 metais pasaulyje iš viso buvo išauginta 1,5 milijardo tonų vaisių ir daržovių, pastarosios sudarė kiek daugiau nei pusę šio kiekio. Pasaulyje yra didelė augintojų konkurencija, tačiau pastebima ir kita tendencija – supirkėjai ima vis labiau konkuruoti dėl itin kokybiškos, saugios produkcijos. Jai išauginti ne visos šalys turi resursų, todėl siekiama įsigyti žemės kitose šalyse, kad kokybišku maistu būtų galima aprūpinti savo šalies vartotojus. Intensyvios žemdirbystės nualintos žemės net vaikai nenori perimti, todėl dairomasi jos plotų toliau nuo namų, net kituose žemynuose.
„Kai kas priekaištauja, kad žemės neparduodame užsieniečiams, neleidžiame jiems steigti didžiulių gyvulininkystės kompleksų, bet neįsivaizduoja, kas mūsų lauktų, jei tai būtų leidžiama“, – įsitikinusi Z. Cironkienė.

Viskas į Rusiją?

Rusijos vyriausybės muitų ir tarifų politikos komisija jau nuo 2010 m. spalio šešiems mėnesiams panaikino muitus bulvėms ir kopūstams. Mat pradėjus imti derlių prognozuota, kad jis bus beveik trečdaliu mažesnis nei 2009 metais. Skaičiuota, kad gali būti išauginta apie 22 mln. t bulvių, o jų poreikis Rusijos vidaus rinkoje sudaro apie 29 mln. t. Centrinėje Rusijos dalyje, kuri labiausiai nukentėjo nuo sausros, didmeninė bulvių kaina, nuėmus ir preliminariai įvertinus derlių, išaugo 27 proc. Jau rugpjūčio pradžioje vidutinė didmeninė bulvių kaina sudarė 15 RUB/kg (1,23 Lt/kg), o rugsėjo pabaigoje padidėjo iki 19 RUB/kg (1,56 Lt/kg).

Dabar Rusijos miestų turgavietėse bulvių kaina svyruoja apie 30–50 RUB/kg, o aukščiausia jau šviežių importinių bulvių, įvežtų iš šiltų kraštų, kaina prekybos centruose siekia 149 RUB/kg. Perskaičiavus į litus, išties yra ko nusigąsti.
Šių metų pradžioje pirkėjai iš Rusijos už bulves mokėjo po 1,30–1,35 Lt/kg, už morkas – iki lito už kilogramą. Kadangi po Naujųjų metų bulvių ir daržovių kainos dar augo, o jų atsargos mažėjo, augintojai pristabdė pardavimus. Šiemet žemų kainų spaudimo iš Lenkijos, Vokietijos ar Olandijos nėra, nes ten kainos ir situacija rinkoje panašios.

Sausio antrąją pusę ūkiuose, nelygu kokybė, už stambesnes bulves eksportuotojai į Rusiją mokėjo iki 1,45 Lt/kg.

Nuo metų pradžios pastebimai pabrango (32 proc.) kokybiškos, tinkamos eksportui plautos morkos. Nelygu kokybė ir supirkėjų kategorija, jų kaina ūkiuose svyravo nuo 0,80 iki 1,05 Lt/kg. Neplautos morkos parduodamos po 0,55–0,85 Lt/kg.
Sausio antrąją pusę burokėlių kaina vidaus rinkoje svyravo nuo 0,50 iki 0,75 Lt/kg, o eksportui į Rusiją – 0,80 Lt/kg. Kopūstų pasiūla ypač maža, o kainos pasiekusios rekordinį lygį – 1,30–1,50 Lt/kg.

Po Naujųjų metų kiek lėčiau didėjo tik svogūnų kainos. Nuo metų pradžios jos išaugo apie 10 proc. ir sudarė 1,15–1,35 Lt/kg. Priešingai nei ropelių, svogūnų laiškų maksimali didmeninė kaina sumažėjo nuo 12 iki 10 Lt/kg, o minimali išliko ta pati – 7 Lt/kg. Kadangi Lenkijoje, Vokietijoje ir Olandijoje svogūnų kaina panaši, o paklausa didelė ir kokybiškų svogūnų trūksta ne tik Europos, bet ir kitų pasaulio šalių rinkose, jų kainos dar gali didėti. Reikia turėti omenyje, kad išvardytos kainos yra didmeninės supirkimo kainos.

Perdirbimo įmonėse 2010 m. spalio–gruodžio mėn., palyginti su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, daržovių supirkimas padidėjo 11,08 proc. (iki 1 834,528 t). Burokėlių – 31,77 proc. (iki 925,471 t), baltagūžių kopūstų – 2,34 proc. (iki 619,900 t).

Kainos parduotuvėse ir turgavietėse Lietuvoje labai skiriasi

Žemės ūkio rūmų duomenimis, sausio pabaigoje vidutinė mažmeninė bulvių kaina parduotuvėse (ne didžiųjų tinklų) buvo 1,33 Lt už kilogramą. Pigiausiai jos kainavo Mažeikiuose – 0,99, brangiausiai Kupiškio – 1,99 ir Šilutės – 1,8 Lt parduotuvėse.

Kopūstų vidutinė kaina buvo 1,54 Lt už kilogramą, tačiau Biržuose jie tekainavo 0,96 Lt. Brangiausi kopūstai buvo Klaipėdoje – 1,79, Akmenėje – 1,89, Kupiškyje – 1,75.
Morkų vidutinė mažmeninė kaina parduotuvėse buvo 1,42 Lt, Šilalėje jos kainavo 1,09, Šilutėje – 1,80, o Kupiškyje – 1,99 Lt/kg.

Burokėlių vidutinė kaina buvo 1,12 Lt/kg. Alytuje jie kainavo 0,89, daug kur – 0,99, o Jonavoje – 1,50, Šilutėje – 1,60 Lt/kg.

Turguje mažmeninės kainos tuo pačiu metu buvo kiek kitokios. Bulvės vidutiniškai kainavo 1,05 Lt/kg, tačiau Pasvalyje jų buvo galima nusipirkti po 0,70 Lt, Jonavoje – tik dešimčia centų brangiau, dar tiek aukštesnė kaina buvo Šakių turguje. Tačiau Plungėje ir Anykščiuose bulvės kainavo 1,40 Lt/kg.

Burokėlių vidutinė kaina turgavietėse buvo 1,13 Lt/kg, o Akmenėje – 0,89, tačiau Šilutėje – 1,75 Lt/kg.
Kopūstai turgavietėse vidutiniškai kainavo 1,36 Lt/kg, tačiau Raseiniuose ir Utenoje buvo galima nusipirkti po 0,90 Lt. Alytuje teko mokėti 60 centų, o Kupiškyje 70 centų brangiau nei Utenoje.
Morkų vidutinė kaina turgavietėse buvo 1,58 Lt/kg. Pigiausios buvo Ukmergėje – po 1,2 Lt/kg, o brangiausios Šilutėje – 2,35 Lt/kg. Didelių miestų pirkėjams tikriausiai itin smalsu jas palyginti su kainomis prekybos tinkluose.

Kaip tai atsitiko?

Lietuvoje tokio kainų šuolio išmanantys žmonės pradėjo tikėtis jau vasaros pradžioje, nes tapo aišku, kad birželio lietūs pakenkė būsimam bulvių ir kitų daržovių derliui. Drėgmės perteklius paspartino ligų plitimą. Jas sustabdyti buvo sudėtinga – itin sunku buvo įvažiuoti į laukus kaip tik tuo metu, kai pasėliai turėjo būti nupurkšti. Labiausiai nukentėjo daržovės, auginamos žemesnėse vietose, upių slėniuose. Ypač sunkiai drėgmės perteklių ištvėrė vėlyvieji kopūstai.

Daržovės blogai augo, nes trąšas išplovė vanduo, jas stelbė piktžolės. Sunkesnėse dirvose augalai apskritai nustojo vystytis.

DELFI inf.