Kad ir kokie būtų Europos politikų sprendimai, svarbiausia – spėti jiems tinkamai pasirengti, kad galimas grėsmes būtų galima paversti galimybėmis. Artėjant 2013 metams bendrosios Europos Sąjungos žemės ūkio politikos rėmimas gali radikaliai pasikeisti. Ko gali tikėtis Lietuvos ūkininkai?

Įpusėjus šiems metams turėtų paaiškėti, kokiais dydžiais ir kokie žemės ūkio sektoriai bus remiami iš Europos Sąjungos biudžeto po 2013 m., taip pat kokiu lygiu (tiek priemonėmis, tiek sumomis) bus leidžiama naudoti valstybės paramos priemones, finansuojamas iš šalies biudžeto.

Žinant šias nuostatas, bus galima iš naujo įvertinti verslo strategiją, pervertinti naujomis sąlygomis veiklos pelningumą ir galimas ateities perspektyvas.

Laukia pokyčiai

Šiuo metu ES vykdoma bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) remiasi gamybinių ūkių rėmimo sistema. Parama padeda užtikrinti minimalias kainas gamintojams ir garantuoja ES ūkių stabilumą. Diskutuojant, kaip turėtų atrodyti BŽŪP po 2013 m., Lietuva aktyviai pasisako už tai, kad BŽŪP ir toliau būtų vienoda visoms ES šalims ir finansuojama iš ES biudžeto.

Dabartinis BŽŪP etapas truks iki 2013 metų. Palyginti su dabar veikiančia sistema, kelerių artimiausių metų pokyčiai turėtų būti
nežymūs. Po 2013 m. dabartinė paramos sistema gali visiškai pasikeisti.

Turėtume pavyti ES senbuves

Iki 2013 metų Lietuvos ir kitų naujųjų ES šalių narių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų dydžiai turėtų pamažu pasiekti senųjų ES šalių lygį. Tačiau bendra kasmet ūkininkų gaunama suma šiuo laikotarpiu turėtų keistis nežymiai, kadangi iš ES biudžeto mokama parama papildoma nacionalinio biudžeto lėšomis iki tam tikro lygio, t. y. didėjant ES daliai, turi mažėti papildomai skiriama nacionalinė lėšų dalis.

Kadangi iš Lietuvos biudžeto skiriamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos mokamos pagal konkrečių metų finansines biudžeto galimybes, ES lėšų, kurių mokėjimą galima laikyti užtikrintu, kasmetis didėjimas ūkininkams yra naudingas. Iki 2013 m. parama bus pamažu atsiejama nuo gamybos, t. y. išmokos galės būti mokamos
tik už žemės plotą, o tos išmokos, kurios kol kas vis dar mokamos už konkrečių augalų pasėlius ar gyvulius, bus mažinamos ir galiausiai visiškai išnyks.

Siekdami gauti paramą, ūkininkai privalės laikytis aplinkos, gyvūnų gerovės ir maisto kokybės normų (kai kurių iš šių normų privalu laikytis jau dabar). Taisyklių nesilaikantiems ūkininkams parama bus mažinama.

Gera žinia yra ta, kad šis kompleksinis paramos susiejimas bus supaprastintas, atsisakant neaktualių arba su ūkininko atsakomybe nesusijusių normų.

Vyksta derybos

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, Europos Komisija dar nėra apsisprendusi dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2013-ųjų finansavimo. Anot jo, šiandien yra tik atskiri siūlymai. Pavyzdžiui, vienas iš jų – BŽŪP finansavimą mažinti nuo 40 mlrd. eurų iki 30 mlrd. Eurų per metus.

„Reikia priminti, kad sprendimą dėl finansavimo lems ne ES šalių narių žemdirbių ir net ne žemės ūkio ministrų apsisprendimas. Galutinį sprendimą priims šalių vyriausybių vadovai“, – sako jis. Anot jo, žinoma, kad kai kurios liberaliosios Europos Sąjungos senbuvės šalys – kaip Anglija, Danija, Suomija, Švedija – palaiko idėją mažinti BŽŪP finansavimą.

Tačiau panašu, kad vis dėlto dauguma šalių ir ypač tos, kurių žodis ir pozicija yra svarbios formuojant ES politiką, pasisako už tai, kad BŽŪP finansavimas nemažėtų. Broniaus Markausko tikinimu, apsisprendimas dėl BŽŪP finansavimo turės poveikį ne tik Lietuvos, bet ir visų ES šalių ūkininkams. Bet kokiu atveju laukia ilgas ir sudėtingas derybų laikotarpis. Šiose derybose jau dalyvauja ir Lietuvos žemdirbiai.

„Neseniai su savivaldos atstovų grupe grįžome iš Čekijos, kur vyko naujųjų ES šalių nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų konferencija. Konferencijoje buvo priimta rezoliucija, kurios viename iš punktų būtent ir sakoma, kad BŽŪP finansavimas turi nemažėti“, – turimais sąjungininkais džiaugiasi Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Gali įvesti išmokų „lubas“

Anot p. Markausko, šiandien pasirinktos trys būsimos politikos kryptys, arba trys reformos variantai. Pirmuoju siūlomas teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymas šalims narėms.

Antrasis variantas siūlo atlikti nuodugnius pagrindinių politikos aspektų persvarstymus siekiant užtikrinti, kad politika taptų tvaresnė ir kad būtų išlaikyta geresnė atskirų politikos tikslų, ūkininkų ir valstybių narių interesų pusiausvyra. Tai yra kad būtų taikomos tikslingiau orientuotos priemonės.

Trečiuoju variantu, pasak p. Markausko, siūloma laipsniškai panaikinti dabartinės formos tiesiogines išmokas ir rinkos reguliavimo priemones. „Tačiau bet kokiu atveju kalbama apie tai, kad turėtų būti supaprastinta ir palengvinta išmokų mokėjimo schema smulkiesiems ūkininkams, gali būti nustatytos išmokų stambiausiems ūkiams „lubos“, – svarsto Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Jis pasakoja, kad taip pat siūloma diskutuoti dėl termino „aktyvus ūkininkas“ įvedimo, kai tiesioginės išmokos būtų diferencijuojamos pagal tai, ar žemės naudotojas užsiima aktyvia žemės ūkio veikla. Bet kuriuo atveju tiesioginės išmokos bus mokamos už tai, kad žemės ūkio veiklos subjektas laikysis agroaplinkosaugos, gyvūnų gerovės, saugaus ir kokybiško maisto reikalavimų ir įgyvendins tvarią žemės ūkio politiką, apibendrina B. Markauskas.

Artojas inf.