Nemaloniai dulkiantis šaltas lietus, purvu aplipę batai, žliugsinti dirva, vandenyje plūduriuojantys namai...Su tokia rudens realybe susidūrę gyvenviečių gyventojai skubėjo kaltinti melioratorius, dažnai besiteisinančius lėšų stoka, tačiau kaimui opias problemas vietos gyventojai gali išspręsti ir patys, padedami Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos.

                         Vieni dejuoja, kiti nesėdi sudėję rankų

                         Pasak žiniasklaidos pranešimų, šiemet ypač nesisekė Mažeikių rajonui: po liūčių skendo kaimo sodybos, dėl nesėkmingai atliekamos seno kelio rekonstrukcijos kai kurie ūkininkai tapo kelininkų ir melioratorių įkaitais. Rajono melioracijos specialistai, įvertinę žemės naudotojų prašymus, atlikę kasmetinius melioracijos statinių būklės vertinimus, tik skėsčioja rankomis ir dejuoja dėl blogos melioracijos finansavimo situacijos.

                         Tačiau ne visuose rajonuose sėdima sudėjus rankas. Štai Pasvalio rajonas, kuriame yra įsisteigę 10 melioracijos sistemų naudotojų asociacijų (MSNA), ruošiasi įsisavinti 10,30 mln. Lt ES paramos, skirtos melioracijos sistemų rekonstrukcijai. Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir savivaldybės patikėjimo teise valdomiems melioracijos statiniams rekonstruoti paraišką pateikė ir šio rajono savivaldybė, kuriai buvo suteikta daugiau kaip 1 mln. Lt parama.

                         Mažeikių rajone paramos melioracijos statiniams rekonstruoti, kad būtų palaikoma tinkama nusausintų ir melioruotų žemių būklė, neprašo nei savivaldybė, nei melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Beje, pastarųjų šiame rajone ir nėra. Remiantis atliktais melioruotų žemių techninės būklės įvertinimo duomenimis, Mažeikių rajone yra 15,4 proc. blogos techninės būklės melioruotos žemės, o Pasvalio rajone – tik 8,2 proc. Matyt, tai nėra atsitiktinumas...

                              Paramos suma gavėjui neribojama

                             Dėl ekonominio sunkmečio 2009 m. melioracijos reikmėms iš valstybės biudžeto lėšų skirta 37,1 mln. Lt, o 2010 m. – tik 28 mln. Lt arba 25,4 proc. lėšų poreikio. Melioracijai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) skiriama 131 mln. Lt

                             Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ savivaldybės ar melioracijos sistemų naudotojų asociacijos gali gauti paramą sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijai bei rūgščių dirvų kalkinimui sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH ≤ 5,5, taip pat dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių bei polderių rekonstrukcijai. Paramos lėšomis galima apmokėti iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. KPP lėšomis rekonstruojami tik tie statiniai, kurių nusidėvėjimas yra didesnis kaip 30 proc.

                            Vienam projektui gali būti skiriama 1,035 mln. Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad paramos suma vienam paramos gavėjui 2007–1013 metais neribojama, tačiau parama toms pačioms melioracijos sistemoms rekonstruoti gali būti skiriama tik vieną kartą.

                             Svarbu: pretenduoti į šią paramą gali savivaldybės ir į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas susivieniję žemdirbiai bei žemės ūkio bendrovės. Todėl ūkininkai, norintys atnaujinti melioracijos sistemas, skatinami burtis į asociacijas, nes tik būdami jų nariais, gali pasinaudoti šia parama. Asociacijos pakartotinai paramos gali kreiptis tik įgyvendinusios ankstesnįjį ES remiamą projektą, tuo tarpu savivaldybėms šis reikalavimas netaikomas, ir jos vienu metu gali įgyvendinti kelis projektus.

                              Skirta papildoma finansinė parama

                              Šiuo metu beveik visos savivaldybės ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos jau yra gavusios paramą melioracijos statiniams rekonstruoti. Pasinaudodamos Europos Sąjungos parama, per dvejus metus įsisteigė 72 melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kurios kartu su savivaldybėmis teikė paraiškas paramai gauti. Parama patvirtinta 64 MSNA už 65,8 mln. Lt. Valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams rekonstruoti savivaldybės pateikė 69 paraiškas paramai gauti, iš kurių patvirtintos 65 paraiškos 62,1 mln. Lt sumai.

                               Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos veiklos srities ,,Žemės ūkio vandentvarka“ (jai skirta 131 mln.Lt) paramai gauti iš viso patvirtintos 129 paraiškos 127,9 mln. Lt sumai. Ši finansinė parama bus visiškai įsisavinta 2011 m. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kaimo plėtros programa baigiasi tik 2013 metais, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva perskirsčius lėšas tarp programos krypčių, žemės ūkio vandentvarkai papildomai skirta 60,9 mln. Lt, kuriais galės pasinaudoti melioracijos sistemų naudotojų asociacijos.

                                 Padeda vietos veiklos grupės

                                 Pagal KPP krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ galima įgyvendinti kaimo atnaujinimo vietos projektus. Gyventojai vietos veiklos grupėms gali teikti projektų paraiškas. Kaimo bendruomenių ar savivaldybių teikiami projektai gali būti susiję ne tik su kaimo grąžinimo, užimtumo ar socialinėmis problemomis ir jų sprendimais, bet ir su vandentvarka, t. y. įrengimu ir atnaujinimu drenažo sistemų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų, vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų. Šiuos projektus gali inicijuoti patys kaimo gyventojai ir kreiptis paramos į vietos veiklos grupę (VVG), kurios veikla sutampa su savivaldybės teritorija. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

                                 Šiuo metu Kauno rajono VVG jau įvertino 2 projektus, Pakruojo rajono VVG – 1, o Alytaus rajono VVG vertina net 4 projektus. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, vietos veiklos grupės paraiškų, susijusių su vandentvarka, yra surinkusios ir daugiau, tačiau kol kas dar nėra atsiuntę jų įvertinti.

Žemės ūkio ministerijos informacija