Pastarosiomis dienomis spustelėjęs šaltukas ne vienam priminė - Lietuvoje jau treti metai teikiama pasėlių draudimo paslauga. Spalio-lapkričio mėnesiais žiemkenčiai buvo draudžiami nuo iššalimo. Pasak pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“, šiemet besidraudžiančiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kone tris kartus. Per paskutiniąją lapkričio savaitę bendrovė kasdien apdrausdavo po 7- 8 tūkst. ha  pasėlių.

Praėjusiais ūkiniais metais dėl iššalimo (5,7 mln. Lt.) ir kitų nepalankių orų sąlygų (9,6 mln.Lt) žemdirbiams iš viso atseikėta 15,3 mln. Lt siekiančių kompensacijų dėl prarasto derliaus. Nepaisant nuostolingos veiklos, šiemet bendrovė naujiems klientams draudimo įmokų nedidino. Jos (nelygu buvusiai draudiminei įmokai ir išmokai) didėjo 5-30 proc. tik tiems žemdirbiams, kurie praėjusiais ūkiniais metais gavo nemenkas draudimines išmokas. Šis bendrovės sprendimas pasirodė esąs nepatrauklus apie 20 proc. praėjusiais ūkiniais draudimines išmokas gavusių žemdirbių.

Šiemet vidutinė draudžiamo žiemkenčių hektaro vertė ūgtelėjo iki 2,8 tūkst. Lt (pernai ji siekė 2,4 tūkst. Lt). Primename, kad 50 proc. hektaro vertės draudiminės įmokos yra kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ne galutiniais duomenimis, iš viso pasėlių draudimo bendrovė apdraudė apie 80 tūkst. ha siekiantį žiemkenčių plotą maždaug 250 mln. Lt verte. Jei minėti pasėliai  iššaltų visi, bendrovė žemdirbiams sumokėtų per 80 mln. Lt draudiminių išmokų.

Komentouodamas šių metų žiemkenčių draudimo sutartis, pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas pastebi, kad jų klientai šį rudenį draudė ne atskiras augalų rūšis, kaip pernai, pavyzdžiui, tik žieminių rapsų pasėlius, bet dažniausiai visus užsėtus laukus. O vertinant besidraudžiančių ūkių dydį ir dirbamos žemės plotus matyti, kad labiausiai išsiplėtė stambių klientų ratas – šalyje turbūt neliko didelių ūkių, kurie žiemkenčių neapdraudė nuo iššalimo.

Dar kelias pirmąsias gruodžio dienas pasėlių draudikai intensyviai dirbs tikslindami apdraustus žiemkenčių plotus, jų koordinates ir kitus svarbius sutarčių su ūkininkais aspektus. Vėliau pradės ruoštis ne mažiau atsakingam etapui - daržovių pasėlių ir sodų draudiminių paketų sudarymui. Jau šią savaitę draudikų biure Kaune vyks diskusijos su daržininkais ir sodų savininkais dėl jiems patrauklių draudimo sąlygų. Daržovių augintojai prašo drausti daržovių pasėlius nuo liūčių, o sodininkai sodus – nuo šalnų. Tuo tarpu draudikai, remdamiesi ilgamete darbo praktika kitose šalyse, tvirtina, kad dažniausiai minėti ūkiai nukenčia nuo krušos. Abiem pusėms - draudikams ir daržininkams bei sodininkams aišku: draustis galima nuo visko, svarbu už kiek ir kokiomis sąlygomis.

Žemės ūkio ministerijos informacija